Žmogus, kuris pasakoja apie žygdarbį

Iš karo negalima laukti jokių gėrybių.

Manevravimas su armija suteikia pranašumą; su nedisciplinuota mase - pastato į didžiulį pavojų.

Mūšio laukas, kuriame kaunasi protas, baisesnis už mūšio lauką, kuriame mirštama,- jį sunkiau įdirbti negu dirvą.

Kare būtina pergalė, o ne užsitęsusios operacijos.

Ginklo dera griebtis paskiausiai, kai kitų priemonių nepakanka.

Karo meistrai priverčia priešą eiti į karą, o ne patys eina į jį priversti priešo.

Nepralieti niekieno kraujo, garantuoti ramybę visam pasauliui ir savo amžiui – štai didžiausias šaunumas.

Karus pradeda, kai nori, tačiau baigia, kai gali.

Tik ligoninėje galima pamatyti, kas yra karas.

Elkis su savo kariais taip, tarsi jie būtų tavo mylimiausi sūnūs. Ir jie seks paskui tave į giliausius slėnius.

Tas, kuris nugalėjęs keršija, nevertas būti nugalėtoju.

Atėjau, pamačiau, nugalėjau.

Tie, kurie išgyvens atominį karą, pavydės mirusiesiems.

Vien tik per kovą nuolatinę žmogus atranda savo aš.

Karas užkrečiamas. Izoliuokite agresorius.

Aš labiau bijausi kariuomenės 100 avių ir vadovaujant liūtui, negu kariuomenės 100 liūtų ir vadovaujant aviai.

Pavojus pralaimėti kovoje neturi mūsų sulaikyti nuo tokio reikalo, kurį laikome teisingu.

Jei valdovai iš tikro naudos trokšta ir praradimu nori išvengti, turi pasmerkti puolamuosius karus.

Ir pats geriausias šaulys gali nepataikyti.

Kiekvienas turi pasirinkti ar būti su mumis, ar prieš mus. Tie, kas priglaudžia teroristus, ar kas finansuoja juos, už tai sumokės.

Meilė ir neapykanta dažnai trukdo tinkamai spręsti.

Stripios valstybės trokšta užgrobti svetimas žemes, o silpnos tik ginasi.

Pralaimėjimas paverčia kaulus titnagu, o kremzlę – raumenimis, pralaimėjimas daro žmones nenugalimus.

Kovos su blogiu priemonės kartais blogesnės už patį blogį.

Kai eini atvira teritorija - niekuom nesirūpink, niekam netrukdyk. Jei kas nors trukdo tau - paprašyk jo liautis. Jei jis nesiliauja - sunaikink jį.

Karas gyvena karu.

Šiuolaikinio karo tragedija yra tokia, kad jaunuoliai miršta, kovodami vienas su kitu - vietoj to, kad kovotų su realiu pavoju sostinėje.

Taika nėra nebuvimas karo, bet dorybė, įkurta stipraus charakterio pagrindu.

Negalima per dažnai kautis su tuo pačiu priešu, antraip išmokysi jį viso savo karo meno.

Šiaip ar taip, siekimas ko nors išvengti gerokai padidina susidūrimo tikimybę.