Niekada nesiliauk svajoti

Knygose bandau išreikšti jausmus, potyrius, meilę, o gal tiesiog gyvenimą? Juk kūrybai įkvepia viskas. Meilė ir nemeilė, lietus ir saulė, kelionės ir ramūs vakarai, rožės ir pomidorų daigai ant palangės, liūdesys ir išdavystės... Kūrybai įkvepia pats gyvenimas.

Esate kur kas galingesni, nei jums atrodo.

Viskas, kas sutampa su mūsų pačių norais, atrodo teisinga, o kas nesutampa – pykdo.

Kad pasiektume įspūdingų dalykų, privalome ne tik veikti, bet ir svajoti, ne tik planuoti, bet ir tikėti.

Koks asilas pasakė, kad viltis miršta paskutinė? Ji niekada nemiršta.

Būk laisvas nuo keršto ir pykčio - tada greičiau pasieksti tuos horizontus, kuriuose šviečia tavo Vilties ir Svajonių saulė.

Mes nematome didelių lobių, esančių prieš akis. O žinai kodėl? Todėl, kad žmonės netiki lobiais.

Stebuklas būtų patobulinta realybė.

Žmogus nustoja gyventi tuomet, kuomet nustoja svajoti.

Jeigu kilnus jausmas nesieja žmogaus su gimtosiomis vietomis, reikia keliauti.

Kas gyvena viltimi, rizikuoja mirti iš bado.

Sapnas turi savo visatą, savo geografiją, savo geometriją ir savo kalendorius.

Tikiu, kad jeigu žmogus visuomet žvelgtų į dangų, galiausiai jam išaugtų sparnai.

Mūsų poelgiai ne tokie geri ir ne tokie nuodėmingi kaip mūsų norai.

Jutau, kaip užplūdo ir ėmė nešti mane švelni banga, kaip ta tuščia prievakario valanda prisipildė vaizdų, o virš abejonių pilkų būties platybių it šmėklos vėl iškilo be garso slenkančios svajų virtinės.

Didžio svajotojo svajonės visada išsipildo su kaupu.

Svajonės yra būtinos gyvenimui.

Mano svajonės spalva - oranžinė ir juoda. Tamsiai oranžinė ir švelniai juoda. Arba...tamsiai, beveik juodai mėlyna. O ta tamsi mėlyna pereina į tamsiai žydrą su mažučiais geltonais taškučiais - žvaigždėmis.

Net kai nusiviliame, vis dar viliamės.

Jeigu Jūs galite apie tai svajoti, tai jūs galite tai padaryti.

Ateitis priklauso tiems, kurie tiki savo svajonių grožiu.

Ko pats netrokšti, nedaryk kitam.

Galimybė įgyvendinti svajonę - štai kas gyvenimą daro įdomų.

O žmonių širdys tokios. Jos bijosi įgyvendinti didžiausias savo svajones, nes mano, kad nėra jų vertos arba kad nesugebės jų realizuoti.

Svajonė yra pragmatiškas kelias.

Aš žinojau, kad sakau neteisybę, kad fantazuoju ir meluoju, bet man buvo vis viena, nes tiesa buvo beviltiška ir blanki, ir tik svajos pojūtis ir jos atšvaitas, buvo tikrasis gyvenimas.