Vidinė erdvė

Vienatvėje žmogus gali išsiugdyti ką nori, tik ne charakterį.

Mes nesame vieni, kiekviename iš mūsų gyvas kraujas tų, iš kurių jis prasidėjo. Mes esam tik upės vingiai, atplaukiančios iš toli ir niekad nesustojančios.

Vienatvės neįmanoma užpildyti prisiminimais, jie ją tik pagilina.

Kodėl žmonės paprastai vengia vienatvės? Todėl, kad retas kuris, būdamas pats su savimi, džiaugiasi malonia draugija.

Džiaukis ir dainuok su visu pasauliu, kentėk ir liūdėk vienas.

Mūsų kalba išmintingai jautė buvimo vienam reikšmes. Todėl ji sukūrė žodį "vienatvė", kad perteiktų skausmą, kai esi vienas. Ir žodį "vienuma", kad perteiktų džiaugsmą, kai esi vienas.

Žmogaus esybės vertė lemia, ar jis vengia vienatvės, ją pakenčia arba mėgsta, nes vienatvėje menkysta jaučia visą savo menkumą, o didis protas - visą savo didybę, žodžiu, kiekvienas regi save tokį, koks iš tikrųjų yra.

Kas nemėgsta vienatvės, tas nemėgsta ir laisvės, nes tik būdamas vienas žmogus yra laisvas.

Kaip meilė gyvenimui iš esmės yra tik mirties baimė, taip žmonių siekimas bendrauti iš tikrųjų nėra tiesioginė reikmė: jos pagrindą sudaro ne meilė draugijai, o vienatvės baimė.

Išsiaiškindamas su savo vienatve, rašytojas auga kaip visuomeninė figūra, ir jo darbas dėl to dažnai nukenčia.

Jei bijote vienatvės, neveskite.

Visos mūsų bėdos kyla iš mūsų nesugebėjimo ramiai pabūti vienumoje.

Vienam džiaugtis truputį liūdna.

Vienatvė reiškia skausmą būti vienam, ir vienatvė reiškia garbę būti vienam.

Vieninteliai vaistai nuo vienišumo, pabūti vienam.

Aš nenoriu būti vieniša, aš noriu kad mane paliktu ramybėje.

Vienintelė tikra vienatvės problema - kad vienišius neturi su kuo dalytis vienatvės džiaugsmu.

Aš sakydavau žmonėms: ieškokite savyje tylos ir susikaupkite. Kiekvienas turime savo oazę, kur niekas prie mūsų neprikibs. Ragindavau tuos, kurie ištisas savaites negalėdavo matyti nei žolelės, nei lopinėlio dangaus, porą kartų per dieną užsidaryti savo vidinėje erdvėje.

Mes žinome kokie žmonės ieško vienatvės: atgailaujantys nusidėjėliai, nevykėliai, šventieji arba pranašai. Jie paprastai pasitraukia į dykumas ir gyvena ten misdami skėriais ir laukinių bičių medumi.

Pasinerk į save, ypač tada, kai esi priverstas būti tarp žmonių. Reikia, kad tu būtum nepanašusm į daugelį.

Kiekvienas žmogus sau - vienas vienintelis pasaulyje. Vienas vienintelis, vienišas tarp daugybės kitų žmonių ir visada bijo.

Vienišas žmogus tėra žmogaus šešėlis, o kas nemylimas, tas visur tarp visų vienišas.

Kas yra vienas, to niekas negali palikti.

Leiskite man pasakyti jums štai ką: kai sutinki vienišių, nesvarbu, ką jis tau besakytų, netiesa, jog jis vienišas dėl to, kad mėgsta vienatvę. Jis vienišas todėl, kad nors ne kartą mėgino pritapti prie pasaulio, žmonės jį nuolatos apvildavo.

Vienatvė ieško kelionės draugo neklausdama kas jis. Kas to nesupranta, tas niekada nebuvo vienišas, o tik vienas.

Ak, sunku atsisveikinti, bet sugrįšti kartais būna dar sunkiau.

Kai neturime savęs, tada mums visko trūksta.