Odeta Sobutaitė: „Kartais sunku ką nors išreikšti žodžiais. Todėl ir piešiu.“

– Odeta, kas Tau pačiai yra pokytis?

– Pokyčiai – neatsiejama mano gyvenimo dalis. Aš tarsi juos pati traukiu kaip magnetas, bet dėl to visiškai nesiskundžiu, kadangi monotonija – ne mano geriausias draugas. Būtent šio projekto metu turėjau nemažai laiko išanalizuoti šią savo savybę. Paskutiniai metai man asmeniškai parodė, kad rimti pokyčiai gali ateiti netikėtai.

– Kodėl paskutinis darbas pieštas akrilu?

– Anksčiau minėjau, kad man nepatinka monotonija. Manau, kad tai yra tinkamiausias atsakymas. Taip pat šiek tiek prisidėjo aplinkinių priekaištavimai, kad geriau pieščiau ant drobės, o ne kompiuteryje. O piešti akrilu yra, be abejo, sunkiau palyginus su skaitmenine tapyba, nes tapant akrilu ar bet kuriais kitais dažais, sudėtingiau ištaisyti padarytas klaidas. Beje, norėjau parodyti, kad galiu piešti ir tradiciškai, todėl paskutinį darbą nutapiau ant drobės naudodama akrilinius dažus.

– Su kokiais iššūkiais susidūrei kurdama šiuos 12 piešinių?

– Man asmeniškai piešinių komentavimas yra iššūkis. Kartais sunku ką nors išreikšti žodžiais. Todėl ir piešiu. O žodžiai dažnai būna neteisingai suprasti. Taip pat piešinių aprašymai mano buvo savotiška kova su savo įsitikinimais. Nemėgstu pasakoti žmonėms, ką savo darbais norėjau pavaizduoti ar išreikšti, taip pat nemėgstu jiems galvoti pavadinimų. Vienas iš mano piešinių, kurį nupiešiau ant savo mokyklos sienos dailės egzamino metu, turi pavadinimą, kurio aš net neatsimenu, nes darbo pavadinimas buvo kaip privalomas formalumas, todėl jis buvo sugalvotas labai skubotai. Praeityje jau turėjau patirties – pasakojau apie piešinius šiek tiek meluodama apie jų reikšmę. Manau, kad taip yra todėl, nes esu gana uždara aplinkiniams žmonėms, o visi piešiniai yra įkvėpti mano gyvenimo ar vidinių apmąstymų, todėl viską apie juos papasakojus, aš tapčiau tarsi atvira knyga. Taip pat man labai patinka žmonių reakcijos, kai jie aptarinėja mano piešinius, nes kiekvienas žmogus įžiūri kažką kitokio, taip tik įrodydami, kokie visi mes esame skirtingi.

– Kuris piešinys Tau pačiai labiausiai patinka? Kodėl?

– Kiekvienas piešinys man yra labai svarbus ir patinka kažkuria detale ar paslėpta mintimi. Tačiau iš visų piešinių mano absoliutus favoritas – 7 piešinys su moterišku siluetu, bijančiu rankoje esančios raudonos šviesos. Turėjau ir šiokių tokių sunkumų jį piešdama, bet galutinis rezultatas mane pačią labai nustebino. Man asmeniškai geras piešinys yra tas, į kurį pažiūrėjus nesitiki, kad aš taip galėjau nupiešti. Šis darbas yra būtent toks.

Sentencijos, pagal kurias Odeta Sobutaitė sukūrė 12 piešinių

1. „Niekas daugiau manęs taip nedžiugina kaip nenuginčijimas žmogaus gebėjimas sąmoningai keisti savo gyvenimą“. Henris Deividas Toras

2. „Dažniausiai reikia keisti ne aplinką, o patį save“. Artūras Kristoferis Bensonas

3. „Kiekvienas iš mūsų pats įkainoja savo asmenį; būti dideliu ar mažu – priklauso nuo žmogaus valios“. Samjuelis Smailsas

4. „Naujų vandenynų neatrasi, jei bijosi paleisti iš akiračio gimtąjį krantą“. Ande Gide

5. „Pokyčiai – tai gyvenimo įstatymas. O tie, kurie žiūri tik į praeitį ar dabartį – tikrai pražiopsos ateitį“. John. F. Kennedy

6. „Niekas žmogaus taip nestabdo, kaip jis pats save“. Aleksandras Grehamas Belas

7. „Baisiausias netikėjimas yra netikėjimas savimi“. Tomas Karlailis

8. „Tavo raktas į sėkmę – įprasti gyvenime daryti tuos dalykus, kurių labiausiai bijai“. Brian Tracy

9. „Žmogus – vienintelė būtybė, kuri atsisako būti tuo, kuo yra“. Albertas Kamiu

10. „Santuoka niekada nebūna stabili, jeigu nepaliaujamo kaitos proceso nelaikysime stabilumu“. Karlas Rodžersas

11. „Žmogus, jau tūkstantį kartų įrodė, kad jis gali būti toks, koks nori būti“. Maksimas Gorkis

12. „Norėjau pakeisti pasaulį. Bet supratau, kad vienintelis dalykas, kurį tikrai gali pakeisti – tai tu pats“. Aldous Huxley