Kiekvienas atliktas uždavinys

Yra du variantai: po pusmečio turėsi šešis mėnesius pasiteisinimų arba šešis mėnesius progreso. Rinkis.

Geras, kokybiškas seksas yra darbas, o valgymas yra malonumas.

Atraskite savo misiją, kuri uždegtų jumyse vidinę ugnį.

Aistros apimtas žmogus netrukus tampa neatsargus.

Aistrą pranoksta tikras jausmas.

Aistra – tai tam tikra liga, kuri, kaip kiekviena kita, suteikia didelių, kartais sopulingų kančių.

Taip, pusė gyvenimo, ir dar gražiausio, lieka paslėpta nuo žmogaus, kuris aistringai nemylėjo.

Truputis aistros protą aštrina, daug – slopina.

Jums skirta tiek daug – tik turėkite akis tai pamatyti, širdį – pamilti ir rankas – viską apglėbti. Darykite, ką galite priemonėmis, kurias turite ir ten, kur esate.

Nėra žvėries, nuožmesnio už žmogų, kuriame žemos aistros derinamos su valdžia.

Tik kas kartą buvo meilužiai negali būti draugai - jiems belieka būti arba meilužiais, arba priešais.

Aistra gali greitai pereiti į pavydą arba net neapykantą.

Didžios aistros tokios pat retos kaip meno šedevrai.

Aš suprantu, jog beprasmiška vengti malonumo vien dėl to, kad jis yra nepasiekiamas kitam, atsisakyti laimės tik todėl, kad kitas yra nelaimingas...

Aistra - ne vien tik fizinis geismas, juo labiau - ne gašlumas. Tai aistra gyvenimui, pasauliui. Aistra aprėpti neaprėpiama, patirti, kas užauginta, aistra tokio pat aistringo atsako iš aplinkos.

Literatūra ir drugeliai yra dvi saldžiausios aistros, žinomos žmogui.

Yra pažinimo aistra, lygiai kaip aistra muzikai. Be šios aistros nebūtų nei matematikos, nei tiksliųjų mokslų.

Valdyk aistras, antraip aistros užvaldys tave.

Menininkai nėra didžios aistros žmonės, nors jie norėtų tai įteigti mums ir įsišneketi patys. Ir dėl dviejų priežasčių: jiems trūksta gėdos prieš save ir jie nesigėdina didžios aistros.

Gyventi su savo aistromis reiškia sykiu gyventi ir su savo kančiomis, kurios yra jų atsvara, korekcija, pusiausvyra ir atlyginimas.

Ne būtinybė, o atsitiktinumas yra sklidinas burtų. Jeigu meilei lemta tapt neužmirštama, nuo pat pirmos akimirkos prie jos turi lėkti atsitiktinumai, tarsi paukščiai ant Pranciškaus Asyžiečio pečių.

Joks didis dalykas pasaulyje neapsiėjo be aistros.

Kvapo įtaiga stipresnė už žodžius, reginius, jausmus ir valią. Kvapo įtaigai neįmanoma atsispirti, jis patenka į mus kaip oras į plaučius, jis užlieja mus, tiesiog užtvindo ir niekas negali nuo jo apsiginti.

Vien meilės maža, ji turi pasireikšti darbais.

Norėčiau mylėti tave savo dirbtuvėje tarsi scenoje. Aplinkui būtų žmonės ir nė per žingsnį nedrįstų prisiartinti. Tačiau negalėtų nuo mūsų atplėšti akių…

Kilni aistra – aukščiausio laipsnio laimė.