Mintys apie mokslą

Gyventi reiškia mokytis.

Mokytis reiškia keistis.

Augu, kad mokyčiaus. Mokausi, kad augčiau.

Istorijų pasakojimas – tai unikalus įrankis mokyti(s).

Geriausia investicija į save – pasakojimo įgūdžių tobulinimas.

Lyderystė – tai misija mokyti(s).

Mokyklos draugai geresni auklėtojai negu tėvai, nes jie negailestingesni.

Malonė - Dievo dovana, o žinios perkamos turguje.

Žmones reikia mokyti taip, kad jie visai nebūtų mokomi, o nežinomus dalykus pateikite taip, tarsi jie būtų tik pamiršti.

Geriausia ir svarbiausia kiekvieno žmogaus išsilavinimo dalis yra ta, kurią jis suteikia pats sau.

Tai yra teorija, kuri nusprendžia tai, ko mes galime laikytis.

Aš tikiu tik ta statistika, kurią pats suklastoju.

Filosofija kaip mokslas tiria ne tik būtybes, bet ir jų būtį.

Auklėjimas turi būti pajėgus ir kūną ir sielą padaryti pačius puikiausius ir pačius geriausius.

Kultūra yra plonytis sluoksnelis, kurį gali ir lietus nuplauti.

Tikra tiesa, jog tie, kurie teisingai užsiima filosofija, užsiima ir mirimu.

Mokslas neturi Tėvynės, bet mokslininkų be Tėvynės nebūna, ir reikšmę, kurią pasaulis teikia mokslininko darbams, jis teikia ir jo Tėvynei.

Diena be mokslo – tuščiai praleista diena. Tiek daug yra ko mokytis ir tiek mažai turime tam laiko.

Dėstyti kokį nors mokslą nepaisant pavyzdžio – tai tartum aiškinti saulėtekį stovint ant besisukančio žiedžiamojo rato. Šitaip neįįmanoma nustatyti skirtumo tarp to, kas gera ir kas bloga, kas naudinga ir kas žalinga.

Klaidingas mokslas – žalingas.

Mokyti to, kas naudos neduoda,- tai tik veltui burna aušinti.

Mokymasis be mąstymo beprasmis. Mąstymas be mokslo – kenksmingas.

Mokymasis – tarytum kalvos pylimas. Jeigu aš sustoju, kai kalvos viršūnei tetrūksta vienos pintinės žemių, tas sustojimas priklauso nuo manęs, arba, jeigu aš tik pradedu ir tesu išpylęs vieną pintinę žemių, tačiau stengiuosi kopti aukštyn, tai tas kopimas, priklauso nuo manęs.

Kuo toliau eis žmonija, tuo menas bus moksliškesnis.

Visų mokslų tikrasis ir dėsningas tikslas - teikti žmonių gyvenimui naujus išradimus ir gėrybes.

Jūs sakote, kad mokslas mus išgelbės. Aš sakau, kad mokslas mus sunaikino. Nuo Galilėjaus dienų bažnyčia stengėsi sulėtinti negailestingą mokslo žygiavimą pirmyn, kartais klaidingomis priemonėmis, tačiau visuomet geranoriškais motyvais.

Švietimas kaip visuomeninis reiškinys ar funkcija neturi aiškios prasmės tol, kol neapibrėšime, kokią visuomenę turime.

Ką norima įvesti į gyvenimą, tą reikia pirmiausia įvesti į mokyklą.

Visų mokslų raktas yra klaustukas.

Manau, jog mokyklinės dienos yra pačios nelaimingiausios žmogaus gyvenime. Jos pilnos bukų ir neprotingų užduočių, naujų ir nemalonių įsakymų, šiurkštaus sveiko proto ir padorumo išniekinimo.