Politika yra pernelyg svarbus dalykas

Politika yra mokėjimas pasiekti jėgų pusiausvyrą.

Aš nesu dievas, aš tik premjeras.

Diktatoriai išlaisvina save, bet pavergia kitus.

Į plaukus rišdavomės tik rudas gumeles. Purvo spalvos, kiaulės mėšlo spalvos, mūsų proto spalvos. Nes mes tikėjome, kad tikrai komunistei neturi rūpėti išvaizda.

Tam, kuris stovi aukštai ir yra visų matomas, nepritinka ūmūs judesiai.

Visada geriausia politika pasakytų tiesą, jeigu jūs nesate geras melagis.

Mano tėvas pasakė: „Politika užduoda klausimą: ar tai tikslinga? Tuštybė klausia: ar tai populiaru? Bet sąžinė klausia: ar tai teisinga?“

Didis ministras yra tas, kuris tarnauja valdovui, kai gali, o pasitraukia iš tarnybos, kai nemoka susidoroti su pareigomis.

Žmonija turi tik du kelius: arba pažangą, arba degradaciją. Grynasis konservatizmas prieštarauja visatos dėsnių esmei.

Jei šalį norima gerai valdyti, įstatymai turi būti aiškūs.

Gausybė mirties bausmių ne mažiau žemina valstybės galvą, nei gydytoją žemina ligonių mirtingumas.

Doros pakrikimas pražūtingas respublikoms ir naudingas absoliutinėmis monarchijoms bei despotiškai valdžiai.

Visa valdžia taryboms!

Jei šalyje netvarka viešpatauja, tai ne todėl, kad įstatymai suirutę sąlygoja, o dėl to, kad niekas jų nesilaiko.

Revoliucijų per kurias nešaudoma, nebūna.

Ten, kur viešpatauja jėga, įstatymas bejėgis.

Teroras, tapęs sistema, yra silpnumo požymis ir Baimės išraiška.

Kai reikia daugelio taisyklių laikytis, šalis suirutėje skęsta. Tvarka viešpatauja, kai reikia vienos taisyklės laikytis.

Žmogus kilnusis, kuris turi šalį valdyti, nieko atkakliai laikytis neturi, nei nieko iš anksto atmesti, o visada būti to, kas teisinga, šalininku.

Įstatymai patys neveikia.

Nėra nei valdovo, kuris mokėtų tvarką visam laikui įvesti, nei šalies, kuri suirutės būtų nežinojusi.

Ar vien pareigas einant galima valdyti?

Fašizmas – tai melas, skelbiamas banditu, ir rašytojas, susitaikes su fašizmu, pasmerktas nevaisingumui.

Pasiuntiniai – valstybės akys ir ausys.

Alkanas nekreipia dėmesio į tuščius indus, kuriuose nėra maisto. Todėl valdžia neturi įdarbinti žmonių su tuščiomis galvomis, kuriose nėra minties.

Konservatorius – tai žmogus, turintis porą visiškai sveikų kojų, bet taip ir neišmokęs vaikščioti.

Ne valstybė, kur valdovas vienas.

Jei valdovas gerbia papročius, jam lengva valdyti liaudį.

Aukštesnieji valdininkai pavydi gabiems žmonėms ir nenori su jais turėti reikalų. Jei pastarieji nėra sukaustyti grandinėmis kaip paprasčiausi nusikaltėliai, gali save sveikinti.

Kai valdovas supamas pagyrų ir pataikavimų, o gerų patarimų negauna, salos pavojuje.