Svarbiausios žmogaus prigimtinės savybės

Baisus išminčius tas, kursai bus pajėgus priverst nemąstančius protauti sumaniai.

Kiekvienas bent kiek protingas žmogus, sulaukęs keturiasdešimties metų, tam tikra prasme jau matė visa, kas buvo ir kas bus, nes viskas yra panašu.

„Protingas“ sakoma apie žmogų, kuris į kiekvieną dalyką sugeba įsigilinti atidžiai ir nesiblaškydamas.

Trumpai garsėja gėlės pavasarį, mėnulis rausvas atmaina vis nauja nušvinta, tad mažoką protą kam kankini amžinybės mastais?

Protas, kiek turi, bėdon patekus žmogui, išgaruoja greit.

Baisu, kai nežinojimas arba tuštybė yra stipresni už protą.

Geriausia yra žinoti ir tartis nežinančiu.

Puiki atmintis dažnai būna susijusi su menku protu.

Kai labai protingi žmonės sutrinka, jais pradedama nepasitikėti.

Daugiau juk proto tavo kūne nei tavo išminty geriausioj.

Didžiausias mūsų darbas - protingai gyventi.

Verčiau jau nežinoti nieko, nei daug perpus žinoti.

Pasitenkinimas - proto ribotumo arba jo nuovargio požymis. Joks tikrai taurus protas savo noru nesustos prie to, ką pasiekęs: jis nuolat trokš turėti daugiau ir eis į priekį - iš paskutiniųjų siekdamas net to, kas nepasiekiama. O jeigu jis nelinkęs veržtis į nežinomybę, tai jis leisgyvis.

Žmogaus protas nėra naivus žvilgsnis, jį paveikia valia ir emocijos.

Ar yra kas nors nenuoseklesnio už keistą žmogaus protą?

Visi tie, kurie pažįsta savo protą, nepažįsta savo širdies.

Kalbėk protingai - priešas klausosi.

Romiai kesti neturtą yra protingo žmogaus ypatybė.

Vaisingiausias ir natūraliausias proto lavinimo būdas, mano nuomone, yra pokalbis.

Tad žmogaus protui reikia suteikti ne sparnus, bet veikiau šviną ir sunkį, kad jie suturėtų kiekvieną jo šuolį ir skrydį.

Žmonės, kurie viską pasveria ir įvertina savo protu, nepasikliaudami autoritetais ir niekuo aklai netikėdami, neretai laikosi nuomonės, kuri labai skiriasi nuo visuotinai priimtų pažiūrų.

Mūsų žmogiškasis protas tėra lengvabūdiškumo bei atsitiktinumų, taip pat vaikiškų, pirmiausia susidarytų vaizdinių kratinys ir sankaupa.

Reikia mąstyti plačiai: tas, kurio protas dirba tik viena kryptimi, greitai įgrįsta.

Kaip gali atsirasti žmogus, kuris džiaugtųsi menko perliuko ar akmenuko abejotiniu žvilgesiu, galėdamas stebėti kokią nors žvaigždę arba pačią saulę;

Kas naudojasi protu, niekados neims jo garbinti - jis per daug gerai tą protą pažįsta; tie, kurie jį garbina, juo nesinaudoja, sprendžiant jau vien iš to, ką jie apie jį šneka.

Didesnė dalis to, ką mes žinome, tėra menka dalelė to, ko mes nežinome.

Protingas būti pasiryžki, pradėki! Kas delsia gyvenimą savo nuskaidrint, tas panašus į naivuolį, kuris laukia prie upės, kol toji vandenis savo visus nuplukdys, o ji nepaliauna tekėjus ir bus taip per amžius.

Nėra neprotingų dalykų, kurių protas ar atsitiktinumas vėl nesureguliuotų, bet nėra ir protingų dalykų, kurių beprotybė ir atsitiktinumas negalėtų sugadinti.

Juk galima puikuotis svetimu mokslingumu, bet išmintingam galima pasidaryti tik savo protu.

Žinojimas - gyvenimo šiluma ir mirties vaizdas.