Meilė – liga, kuri negailestingai kankina? Knygos ,,Meilė kaip apsėdimas. Kai per sunku paleisti“ recenzija
Autoriai Dr. Susan Forward ir Craig Buck obsesyvią meilę aiškina kaip jausmą, kuris trukdo gyventi. Tai jausmas, kuris skaudina, su kuriuo be galo sunku išbūti, atlikti kasdienius darbus. Daugeliui ,,susuka“ protą imtis neadekvačių veiksmų vien dėl noro gauti dėmesio iš mylimo žmogaus. Knygoje yra išskirtos keturios būsenos, kurios apibūdina obsesiją:
- Žmogų kankina skausmingas, nepaliaujamas poreikis rodyti dėmesį mylimam asmeniui;
- Jį kamuoja nepasotinamas troškimas turėti ar pasisavinti objektą, ar būti šio pasisavintam;
- Mylimas asmuo turėtų būti jį atstūmęs arba kitaip fiziškai ar emociškai nepasiekiamas;
- Nepasiekiamumas ar atstūmimas žmogų verčia elgtis neefektyviai.
Zigmundas Froidas yra sakęs, kad žmogaus pilnavertiškumui viena iš kelių reikalingų savybių, kurių negalima paleisti, yra meilė. Gi ji atneša tiek daug spindesio į mūsų gyvenimą, tiek daug šypsenos paskleidžia veide. Tačiau, kaip ir visur, būtinas balansas, kuris padeda nenukristi į prarają.
Nukritus prasideda nesmagūs išgyvenimai. Su knygos autoriais žmonės dalijosi visais savo potyriais, kurie apima ne vien skaudžius žodžius, bet ir veiksmus, po kurių kelio atgal nebėra. Tamsos apsėstas protas yra pavojingas net patiems apsėstiesiems. O, atrodo, viskas prasideda su įspūdingais emocijų fejerverkais.
Skaitant knygą pamačiau dalį savęs per kitų skausmą ir pasimetimą. Per savo neilgą gyvenimą esu patyrusi įvairių formų meilę: laimingą, skaudžią, abejingą, emocinę, viską griaunančią. Ir tai yra gerai, kai suvokiu, jog tai – gyvenimo pamokų dalis. Džiaugiuosi, kad neteko išgyventi to, ką patyrė knygos veikėjai, nes tai – labai sunkus krūvis žmogui, kurį reikia atlaikyti.
Skaudu, kai žmonės yra išnaudojami vien dėl to, kad myli. Skaudu, kai negauna atsako iš kito, nors mėgina visais įmanomais būdais atkreipti dėmesį į save ir gauti bent kelias minutes mylimųjų atsako. Nepakeliama, kai dėl ignoro puolama į depresiją ar tiesiog pradedama veiksmais išlieti skausmą, kuris taip užtemdo kūną, kad širdis sunkiai suvokia, kas daroma.
Ši knyga nėra miela ir graži. Ji skaudi ir liūdna, paliečianti gyvenimus, kuriuose egzistuoja vien kompulsyvi meilė, kitkam vietos ten nėra. Knygos skaitytojas gali susipažinti su viso to pradžia ir atrasti priežastis, iš kur visa tai atsiranda. Pradžios visada yra gilesnės, nei mums gali atrodyti, o jas žinant galima ir ieškoti pabaigos, kuri išlaisvina nuo kančios.
Aš noriu mylėti, kaip ir visi kiti. Tai noriu daryti ne obesiškai, o natūraliai, kaip man duota gamtos. Ji man davė stiprų pojūtį, jei myliu, tai visa širdimi atiduodama save, kas neretai gąsdina. Skaitant knygą stipriai jai atsidaviau ir tai man leido suprasti, kad mano gamtos dovana nėra problema, kurią reiktų spręsti.
Gyvenime turime išlaikyti balansą, kai yra didelis nuokrypis į vieną iš priešpriešų, tai ženklas, kad vyksta kažkas ne taip. Pastebėjus problemą, reikia kreiptis pagalbos ją spręsti, nors ir be galo sunku tai padaryti. Knygoje pateikti puikūs pavyzdžiai, kaip žmonės bijo spręsti savo problemas, nesiryžta pirmiems savo žingsniams ar net ignoruoja tai, kas dedasi aplink juos.
Jei knygoje pateikti pavyzdžiai primena jūsų elgesį, nebijokite kreiptis į specialistą. Patikėkite, visi šios knygos herojai po seansų jaučiasi daug geriau – jie bent žino, kodėl elgėsi taip, kaip elgėsi, o tai jau didelis žingsnis gijime.
Būsimiems skaitytojams, tikiuosi, ši knyga taip pat bus pamoka apie savęs suvokimą ir pažinimą. Būti pasimetus jausmuose yra natūralu, ši knyga tai puikiai atskleidžia. Tačiau taip pat šis kūrinys moko, kaip pagauti save esant obsesijoje ir kaip iš jos ištrūkti. Visuose pasiklydimuose galima rasti kelią, kaip vėl grįžti į vėžias, kuriose norima būti.
,,Meilė kaip apsėdimas. Kai per sunku paleisti“ – tai trečioji Dr. Susan Forward ir Craig Buck knyga, kurioje autoriai aprašo meilės kančias. Ji paremta tikromis istorijomis iš žmonių gyvenimų ir surinktos informacijos per psicho seansus.
