„50 pilkų atspalvių“ manija

Prieš trejus metus prasidėjęs „Penkiasdešimties pilkų atspalvių“ sagos erotinių romanų bumas tapo tikra manija. Ko gero nerasite žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs mažiausiai vieno sakinio apie šią visame pasaulyje žinomą istoriją. Knygų sagos populiarumas rašytojai, pasirinkusiai E. L. James slapyvardį, atnešė ne tik geriausios visų laikų erotinio trilerio kūrėjos vardą, bet ir galimybę užsidirbti iš rašymo. Kokias mintis man sukėlė ši knyga? Trumpai aptarsiu sagos knygas, filmus ir atsiradusią „50 pilkų atspalvių“ maniją šiuolaikinėje visuomenėje.

Pirma dalis. Kaip prieš trejus mano rankose atsidūrė pirmoji „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ knyga? Tiesiai iš draugo kalėdinių dovanų paieškos kalbų. Nors studijavau lietuvių filologiją ir visuomet domėjausi literatūra, informacija apie „50 pilkų atspalvių“ iki tol nepateko į mano akiratį. Pasidomėjau, ėmiau ir perskaičiau. Per kelis vakarus. Greitai. Ir tiesą sakant buvo gana įdomu. Užkabino. Kaip užkabina lengvi ir greitai skaitomi romanai, skirti atsipalaidavimui.

Antra dalis. „Penkiasdešimt tamsesnių atspalvių“ į mano rankas atkeliavo netikėtai – gavau iš draugės, kuri labai pamilo šią istoriją ir nuoširdžiai agitavo perskaityti visą trilogiją. Perskaičiau. Greitai. Didelio įspūdžio nepaliko.

Trečia dalis. Error! Bandžiau skaityti, bet po dvidešimt kelinto puslapio mečiau į šoną – ATSIBODO. Siužetas – toks pat, veiksmo ir intrigos, kuri užkabliuotų toliau skaityti pasirodė per maža.

Tarp knygų skaitymo. 2015-aisiais pasirodė filmas, pastatytas pagal pirmąją „50 pilkų atspalvių“ sagos dalį. Puiki reklama ir daug ašarų, nepasitenkinimo, kritikos. Ir dabar šio filmo įvertinimas IMDb siekia vos 4,1 iš 10. Nežinau, ko tikėjosi auditorija, bet man šis filmas pasirodė tiesiog eilinė romantinė istorija, pagardinta daugiau erotikos. Aktoriai puikiai atliko savo darbą ir manau, kad filmo įvertinimas tikrai per mažas.

Ketvirta dalis. Back on track! Į ketvirtąją sagos dalį „Grėjus: Penkiasdešimt pilkų atspalvių pagal Kristianą“ apskritai žiūrėjau ir žiūriu labai skeptiškai – tai meno kūrinys ar puikus būdas dar daugiau užsidirbti? Tačiau panižo nagai – kaip gali atrodyti antrą kartą perrašyta istorija?.. Pradėjau skaityti ir tikėjausi, kad šioje sagos dalyje bus pateikta ne tik Grėjaus pozicija, bet apskritai aprašyta visų trijų dalių istorija viename variante. Deja, deja – pateikta tik pirmosios dalies istorija iš kito personažo pusės…

Manija tęsiasi toliau. 2017-ųjų vasario 14 dieną pasaulis išvys antrąją filmo dalį pagal sagos knygą „Penkiasdešimt tamsesnių atspalvių“. Kaip reaguos ištikimi fanai į šio filmo premjerą? Tai tikrai įdomu!

Išvados

  1. Ar verta skaityti? Tai populiariosios kultūros kūrinių saga, kuri, mano nuomone, yra skirta atsipalaidavimui. Lengvas skaitinukas, kai norisi pailsėti nuo pasaulio ir kasdienių rūpesčių. Jeigu to ieškote – čiupkite ir skaitykite!
  2. Savimi nepasitikinti, tačiau gana tvirtą charakterį turinti moteris įsimyli stiprų, itin gražų ir turtingą vyrą. Toks personažų modelis kartojasi ne vienoje šiuolaikinėje meilės istorijoje. Tai dar kartą mane kaip skaitytoją įtikino, kad visuomenėje gajus mitas, jog moterys laukia nuostabaus princo ant balto žirgo, vietoj to, kad iš tiesų investuotų laiką į save arba į jau turimus santykius.
  3. Labai smalsu, kaip atrodė ketvirtosios sagos dalies rašymo procesas – atsidarė pirmos dalies failą, trynė Anastazijos mintis, dėjo Kristiano ir paliko pokalbius? Keitė žodžių galūnes?..
  4. Ši Anastazijos ir Grėjaus istorija – tai ne tik knygos. Tai žinomumo ir populiarumo bilietas rašytojai E. L. James. Tai verslas knygų leidykloms ir erotinių prekių parduotuvėms. Ar žinojote, kad atsiradus šiai knygų sagai, staigiai šoktelėjo erotinių prekių perkamumas? Ir ne tik – atsirado netgi tokios knygos kaip „50 VIŠTIENOS ATSPALVIŲ: įkvėpta trilogijos „50 pilkų atspalvių“…
anaztazija-ir-grejus

Panašūs straipsniai